- sparas
- 1 spãras sm. (4) DŽ, NdŽ, KŽ, KzR, Nm, Brb, Pns, (2) KI534, KBII53, Š, NdŽ, Smln, Klp, Žgč
1. R, R331, MŽ, MŽ443, N, K, L, Rtr, Rs, Vrb, Skrd, Dgp gegnė: Sparai R173, MŽ230, Kos180, LL67. Sparaĩ neduoda budinko stogui pavirsti J. Vėjas spėjo sparùs suklaipyti Sdr. Netvirti sparai turbūt buvo, kad stogas neišlaikė Grg. Jau visas namas būtų pastatytas, tik da reik sparaĩ uždėti Plv. Sparaĩ atitiesti – pusė triobos pastatyta Rg. Sparùs sukėlėm, tik kalt lotas ir dengt stogą Klvr. Jau ant rentinio ir sparùs užtraukėm Br. Kad tik sparaĩ bus pastatyti, o stogą uždengti tai mažas dalykas Gl. Spãrai po kraiku su čytais kliba supuvę K.Donel.
2. L, Ds ramstis, paramstis: Duok žardui spãrą – gali vėjas išgriauti Pn. Dar porą spãrų įremk į šią pusę rejos Brs. Nukrėtė molio rentinį, iš šakelių suspyrė sparus, pridengė juos žole Mš. | prk.: Tas vaikinas buvo tikras mano senatvės sparas rš.
3. LKAI110(Šlu) akėčių balžienas.
4. Ser šoninė (rogių) atspara.
◊ su įláužtu sparù pusprotis: Ir Martynas pasižadėjo sau būti kaip ir visi, gerti, valgyti ir dainuoti, kad tik jo nepalaikytų keistuoliu su įlaužtu sparu I.Simon.[víenas] spãras įlū́žo (klìba) pamišo: Ir čia, matyt, ji taip susitrenkė kaktą, kad įlūžo vienas sparas, kuris ir be to bus jau šiek tiek klibėjęs I.Simon.
Dictionary of the Lithuanian Language.